KNYGA: Pasaulis Tau skolingas ateitį...

Knyga lietuvių kalba

Grožis, gimęs iš tamsos. Kūryba, sukurta iš skausmo. Likimas, kuris nepalieka abejingų.

Tai ne tiesiog istorija. Tai – gyvenimo anatomija, parašyta iš vidaus.

Ši knyga kviečia ne skaityti, o mąstyti. Apie tai, kodėl mes gyvename. Kaip pasirenkame. Kaip kartais tiesiog einame tuo keliu, kuriuo eiti esame užprogramuoti.

Kas slepiasi šioje knygoje? Jauna mergina, atvykusi į Europą užkariauti pasaulio. Modelio kelias. Grožio industrija. Sėkmė. Pripažinimas. Imperija. Bet už šio blizgesio – skausmas, netektis, vidinė drama, kuri tampa tuo tamsiuoju kūrybos degalu. 
Iš širdgėlos, iš meilės, kuri liko neišgyventa, iš tragedijos, kurios niekas neišgirdo, gimsta kūryba, kuri keičia pasaulį. Spalva, garsas, judesys – kiekvienas meno projektas kalba apie tai, ko nepasakojo nei vienas žmogus. Bet tai išgyveno – viena moteris.

Ši knyga skirta tau, jei:

• Ieškai istorijų, kurios paliečia giliau nei paviršius
• Nori suprasti, kaip iš skausmo gimsta grožis, iš griūties – kūryba
• Vertini filosofinius klausimus ir emocinius pasirinkimus
• Ieškai knygos, kuri liks su tavimi ilgiau nei iki paskutinio puslapio

Knygoje nepateikiami atsakymai. Knygoje keliamos alternatyvos. Kiekvienas pasirinkimas gali vesti į skirtingą pusę. Bet ši istorija veda ten, kur turi vesti – į asmeninę prasmę, sukurtą iš gyvenimo sutemų.

© Copyright 2013 Laura Vitkauskaitė - Pačėsienė.

All rights reserved.

First published by Wordclay on 17/06/2010.

Second Edition published by LULU Press Inc. on 26/11/2013.

Printed in the United Kingdom.

FREE PREVIEW

„Tą vakarą ji eilinį kartą užkopė į didingosios miesto katedros bokštą pasigrožėti vakarėjančiu miestu. Pažvelgė į apačią ir pasijuto tarsi Dievas, apžvelgiantis savo valdas. Kaip gera jausti tokią valdžią. Ir čia pat sukilo pavydas, kodėl ne jinai valdo pasaulį, o kažkas, ko ji negali suvokti protu. Jautė, jog yra kažkas antgamtiško, tačiau visa tai, kas ją domino, kuo ji gyveno, ji siejo su gamta. Galbūt tas kažkas antgamtiškas ir yra gamta, nuo kurios prasideda žmogaus gyvenimas ir kurioje jis baigiasi. Nežinojo Deim Klar, kad ateis tokia diena, kai ji susidurs su ta antgamtiška jėga. Tik tada tokiems pamąstymams jai laiko nebus. Tada širdį, sielą ir protą valdys kitos mintys. Tada širdį, sielą ir protą temdys jausmų maišatis, kurios ji suvaldyti neišmoks ir kuri kankins, kamuos ją ir didžioji jos pačios lemtis mėgausis ta jos kančia. Ta diena, kai Deim apie tai nesusimąstė ir buvo pradžia visko, ko ji atvyko išgyventi į tą šalį ir ko išgyventi ji negalėjo, nemokėjo ir, galų gale, ko gero, net nenorėjo. Nes ta kančia buvo jos tamsaus pasaulio penas, kuriuo maitinama ji kėlė save kūrybai.“